Vieta, skirta pailsėti

Reinna atėjo į kambarį iki pareikalavimo.Sugalvojus sakinį "Reikia vietos pailsėti", jai atsidarė duris.Reinna jas pravėrė ir įžengė vidun.Toli toli, bėgo mažas krioklelis.Aplinksma buvo nuostabi ir raminanti.Tai net nebuvo kambarys.Tiksliau didelė poilsio erdvė.Reinna atsigulė ant minkštos žolės.Atrodė tarsi didžiulė lova.Reinna sumirkčiojo, ir pamatė gausybę drugelių ant lubų.Po kol kas jie niekur neskraidė.Vietoj lentnų, buvo prikrauta gausybė saldūmynų.Pasinaudojus proga,Reinna čiupo plombyrinių ledų porciją.Ji laukė kada ateis Calix."Jie čia turėtų patikti"...

mergaitė žvelgė, kaip į kambarį įnėrė septintakursė. Mergaitė pakartojo viską tą patį ir jai atsiverė durys, už kurių buvo mažytis rojaus kampelis. Žolė čia buvo žalesnė, o dangus žydresnis nei betkada. Čiurleno mažytis upelis, skaisčiai švietė saulė. Iš kažkur pakilo drugeliai ir žaidė gaudynių. Iš krūmų išokavo keli triušiukai, kurie, šokinėdami vienas per kitą, kelavo link kito krūmo. Aplinkui buvo pilna saldūmynų, tad greitai Calix burnoj atsirado ledinukas. Obuolių skonio.
- Kaip čia gražu, Reinna, - mergaitė atsiduso ir išsišiepė. - Lyg būčiau pakliuvus į rojų.
Ji krito šalia septintakursės į žolę ir žiūrėjo į įvairių formų debesis.
- Seniai žinai šią vietą? Na, turiu omeny, ar seniai sugalvojai įėjimą į ją?

Reinna maloniai atsiduso:
-Ne per seniausiai.Bet 6 kurse prieš testus padėjo ši vieta.
Pasivoliojus ant žolės ji atrado dar vieną porciją plombryrinių ledų:
-Nori?Man tai labai skanūs jie...
Reinna sukikeno, ir pasiėmus stiklinę toliau valgė ledus.Drugeliai skraidė kaip pašėlę.Reinna gavo vieną baltą triušiuką paglostyti.Buvo toks mielas...Reinna pamatė atskrendant varną.O taip-jos varną Kranką.Ji ištiesė ranką, ir jis ant jos nutūpė.Reinna iš snapo ištraukė laišką:
"Reinna,
nesuprantu ko neatsakai į mano laišką.Laukiu tiek laiko...Naujienų iš tavęs-nulis.
Giliai nusivylęs ir pasmerktas nežiniai
Lukas"
Reinna prunkštelėjo, ir suglamžiusi raštelį, numetė į krūmus.
-Prietranka...-sumurmėjo ant laikelio sintėjo Reinna.

- Ko gero... Juk ši vieta tikrai raminantį!
Mergaitė stebėjo dangų, pro kurį dabar praskrido šuns formos debesėlis. Pamačiusi ledus ji nusišypsojo :
- Žinoma, kad noriu. Aš ledų niekada neatsisakau! - Calix nusijuokė ir pagriebė iš Reinnos rankos ledus. - Ačiū.
Vėjas, kedenęs žolę, tyliai žaidė mergačių plaukuose. Saulė šildė jas abi, o debesys netrukdė jai to daryti. O jie patys - įvairių formų, priminė Calix cukrinę vatą. Aplinkui šokinėjo triušiukai, dažniausiai jie slėpėsi krūmuos, bet kai išeidavo pasižvalgyt, leisdavosi ir būt paglostytiems. Paukšteliai giedojo nuostabiąsias savo giesmelės, o tolimo upelio muzika pritarė jiems.
- Ši vieta man labai primena tokią kalvą netoliese mūsų dvaro. Taip pat labai gražu. - Calix atsiduso ir perbraukė ranka per žolę. - Ypač vasarą.

Reinna žilgčiojo tai šen tai ten.
-Kuri tau pamokas labiausiai patinka?-pasidomėjo ši.
Mergina žiūrėjo kaip pučia vėjas.Jis nebuvo stiprus.Viskas atrodė idealu.
-Kartais, galvoju, kad mano šeima yra psichai...Turėjau omeny, ne tuos, kuie Azkabaną saugo...Ir visa ta Džounsų giminė.Fee.Nervina, kai į namus vienas po kito važinėja.Ir vis tik griasi, kas ką brangesnio ar geresnio turi...
Reinna prunkštelėjo:
-Gailiuosi, kad išvis tėvus turiu...
Suvalgius ledus ji atsistojo, ir atsisėdo ant mini suoliuko.

- Net nežinau... Visos man patinka pamakos, kuriose aš galiu uždirbti savo koledžui taškų, - mergaitė nusijuokė. - Šiaip tai dar neesu išrinkus vienos mėgiamiausios...
Danguje debesys šiek tiek išrietėjo.
- Džiaugis, kad pati tokia neesi, bent jau kiek tave per šį laiką pažinau. Kartais ir man apmaudu dėl savo šeimos, bet juose vis vien randu ką gero. Pabandyk ir tu. O be tėvų tu nebūtum gimus, - Calix nusijuokė, nors tai ir buvo tiesa. - Tad taip nepyktauk ant jų, gal tau jie labiau patiks kai atsiskirsi nuo jų.
Mergaitei prieš akis stojo jaukaus namelio vaizdas, kur po langai žydi gėlės, o pro nediduką langelį mojuoja Reinna. Ji taip pat prisėdo ant mini suoliuko ir pradėjo niūniuoti.

Reinna nusijuokė:
-Geras pasiūlymas, bet reikėtų susirasti kur gyventi...
Ji myktelėjo ir atlošė galvą į dangų.Jai jau truputi čia pabodo.
-Gal eime kur nors kitur?-numykė Reinna,-Man jau čia kiek pabodo...
Mergina nusiėmė nuo peties kurpinę.Tada pradėjo atgal skrebinti tam nelemtam Lukui. "Man l. nepatinka, kad tu siuntinėji visokias beprasmiškas žinutes.Man nusibodo.Neberašyk man.Pamiršk, kad kas egzistuoju.Tvarka?IR NEBERAŠYK MAN."Reinna pasišvilpė savo varną ir įkišo laiškutį į snapą:
-Būtų gerai, jai jį pakapotum...
Reinna nepiktai nusijuokė ir pažvelgė į Calix:
-Jau susiradai patikimų draugų?

- Nelabai. Klastūnyne nieko Klastūnietško. - mergaitė nusijuokė. - O kai kalbėjausi viena mergaitė nuėjo ji link ežero.
Calix paniūro ir jau atsistojo nuo suoliuko ir paklausė :
- Na, aš manau kad jau eisiu miegot. Ryt ryte vėl susitiksim, jei norėsi, ir galėsim kur nors dar nueit.
Mergaitė pažvelgė dar kart į rojų kuris jau buvo pabodęs abiems. Mergaitė nuėjo link vietos kur turėjo būt durys.
- Iki, Reinna, - ji pamojavo ir išėjo iš kambario.

Reinna atsiduso ir pralemeno:
-Iki.
Ji dar pasižvalgė.Norėjo dar kur nors nueiti.Tik nebeišmanė kur.
Tada ji irgi išėjo iš kamabrio.O durys magiškai pradingo, kai kambaryje nieko nebebuvo.

[[Cha cha cha.Kiek pamenu Haris čia eidavo tik reikalo prispirtas :D.Nu bet nieko.Išsiplepėkit xD.]]