Ketvirto aukšto koridoriai

Bela atėjo į uždraustąjį koridorių ir apsidairė.tada priėjo prie kažkokių durų ir apsidairė dar kartą, patikrinti ar kas nors neateina.Pamačiusi kad kelias laisvas ji nuėjo prie kažkokių durų ir jas paklibino.Joms neatsidarius iš apsiausto kišenės ji išsitraukė didelį raitytą raktą.Įkišusi jį į spyna ji pasuko metalinį daiktą ir durys pačios atsivėrė.Jai įėjus į kambariuką ir iš tos pusės užvėrus durys iš kambariuko ėmė sklisti kažkokie balsai.greitai išlindusi Bela skubiai užvėrė duris ir užrakinusi į jas atsirėmė.Nusibraukusi prakaitą nuo kaktos ji atsiduso ir tarė:
-Per plauką...
Po kelių minučių atokvepio ji atsiduso ir nuėjo nuo tų paslaptingų durų.Tik jinai nepamatė vieno dalyko.Ant durų apačios buvo senas,nedidelis išraižytas užrašas:
Mano paslaptis atsiskleis pabaigoje...