Žolė lopinėlis

Bela atėjo ir atsisėdo ant žolės.Atsivertusi knygą ji pradėjo skaityti.
Po kiek laiko padėjusi knygą į šalį ji išsitraukė blonknotąir pradėjo kažką rašyti.Po kiek laiko susinervavusi ėmė savo rašliavą braukyti ir taisyti.
Galutinai susinervavusi ji atsistojo ir pasitaisiusi suknelę nuėjo link pilies į didžiają salę kur jos jau laukė pusryčiai.

Tvaiskiai švietė šilta saulė. Toris atsisėdo ant, laukymėje tarp pilies ir Uždraustojo miško esančios, pievelės. Grifiukas ramiai sau sėdėjo ir galvojo apie šį bei tą. Užsisvajojęs jis žiūrėjo į danguje plaukiančius įvairių formų debesis. Staiga nuo miško pusės atskriejo duslus garsas. Toris išsitraukė lazdelę ir pasiruošė. Iš miško pusės iškurnėjo du maži, po nosimi sau kažką burbantys šiknašudžiai pliurziai. Toris lengviau atsiduso ir nukreipęs lazdelę į pliurzius šuktelėjo:
- Tarantallegra!
Piktai nusiteikę pliurziai staiga pradėjo šokti. Jie greitai pasislėpė už miško. Dar šiek tiek pagulėjęs ant žolės Toris pakilo ir, prisimindamas šokančius pliurzius, linksmas nuėjo pilis link.