Pelėdynas.

Ryškių, raudonų plaukų mergaitė atskubėjo į pelėdyną.Pelėdos pradėjo ūkauti ir rėkti, nes joms nepatiko, kad kažkas drumščia joms ramybę.Reinna visaip bandė jas nuraminti, kad nestūgautų:
-Ššš...
Reinna atsipirko tik pelėdų skanėstais, nors ji turėjo varną, bet skanėstų bet kokiam atvejuj irgi laikė.Pro langą, kuris buvo be stiklų, Reinna pamatė plačiai atplasnojant didelį varną.Mergina šyptelėjo.Tai buvo jos varnas-Krankas.Varnas buvo visas juodas, snapas taip pat.Jis pagarbiai atkišo kojytę, nors paprastai atkišinėdavo snapą.Reinna ištraukė laišką, ir pusgarse parskaitė:
"Reinna,
per artimiausias atostogas atvažiuok pas mane į namus.Matai, kaip tėvas mirė...O motina nusižudė...Aš lieku vienintelė artima giminė tau.Žinau, gailiuosi, kad anksčiau neparašiau apie motinos nusižudymą, bet...Prižadu, per atostogas galėsime aplankyti jų kapus.
Enė."
Reinnai, savaime aišku, nuriedėjo nuo skruosto ašara, bet net ir pelėdynę ji staigiai ją nusivalė, ir stengėsi kad akys būtų ne pabrukusios.Ji pasiėmė pergamentą ir atrašė:
"Ene,
žinau, gal nevisai malonu, kad nebėra mūsų tėvų.Maloniai aplankyčiau jų kapus...Nors motina jau mirus, bet niekada ją labai mėgau...?Ne, aš jos nemėgau.Nes visa ta garbėtroškų šeima...Tik ne tu, Ene.Atrašau ir į praitą laišką.Mokykloje prasidėjo pamokos.Susipažinau su viena labai miela pirmakurse.Nepasakytum ,kad ji Klastuolė.Varno nagas pirmauja 21 tašku?..Galvojau, kad nepatikėsi.Tačiau, turbūt taip ir bus.Na čia visos naujienos.Jei ką, klausk aiškiau, ir atsakysiu.
Reinna"
Reinna sulankstė laiškelį ir pritvirtino prie varno kojos.
-Skirsk, iš kur kątik atskridai,-mirktelėjo Reinna.
Apsidairius Reinna išėbėgo iš pėlėdyno.